- priekabingumas
- priekabingùmas sm. (2) DŽ → priekabingas 1: Jautė, kad jo krūtinę stačiai plėšia pagieža dėl klebono priekabingumo, smulkmeniškumo V.Myk-Put. Iš tikrųjų jokio priekabingumo nebuvo, ji pati būdavo kalta rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.